Ledai
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Valgomieji ledai – iš pieno produktų (pieno, grietinės, grietinėlės) pagamintas ir sušaldytas saldus desertas. Ledais vadinami ir šaldytų sulčių desertai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Yra kelios legendos apie ledų atsiradimą. Pagal vieną iš jų, Markas Polas pamatė ledus kelionėje po Kiniją ir receptą parsivežė į Italiją, vėliau receptas pervežtas į Prancūziją K. Mediči vestuvėms (1533). Tačiau nėra jokių legendą patvirtinančių įrodymų. Manoma, kad tai galėjo sukurti ledų gamintojai XIX amžiuje. Labai tikėtina, kad ledai iš tiesų atrasti Kinijoje, bet nežinoma kada jie atsirado Vakarų pasaulyje.
Yra žinoma, kad įvairūs šaldyti gaminiai vartoti labai seniai. Pvz., Neronas (37-68 m.) įsakė iš kalnų atvežti ledo ir sumaišyti jį su vaisiais. Taip pat žinoma, kad Šang provincijos (Kinija) imperatorius Tangas (618–907) žinojo ledo ir pieno maišymo metodą. Tikėtina, kad žmonės, gyvenę ten, kur būna sniego, labai seniai maišė sniegą su medumi ar kitais natūraliais saldikliais.
Šiuolaikiniai vakarietiški ledai tikriausiai pradėti gaminti XVII amžiaus pradžioje JAV, kur idėją iš Prancūzijos atvežė Bendžaminas Franklinas, pirmą ledų gaminimo įmonę nusipirko Džordžas Vašingtonas, o išpopuliarino Tomas Džefersonas, įtraukęs receptą į savo receptų knygą.
Šaltinių, nurodančių, kada ledai pirmąkart atvežti ar pagaminti Lietuvoje, nėra, tad sunku nustatyti jų atsiradimą šalyje. Vienas ankstyviausių dokumentuotų valgomųjų ledų paminėjimų su Lietuva siejamoje kulinarinėje literatūroje aptinkamas 1854 m. Vilniuje išleistoje Wincentynos Zawadzkos knygoje „Kucharka litewska“ (lietuviškai „Lietuvos virėja“), kurioje buvo pateikta ledų gaminimo receptų.[1]
Gaminimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ledai gaminami iš pieno produktų sumaišant juos su saldikliais ir įvairiais priedais. Šaldant masė maišoma, kad susidarantys ledų kristalai būtų kuo mažesni. Šiais laikais tai daroma specialiomis mašinomis, kurios ir šaldo, ir maišo ledų masę. Tradiciškai ledai atšaldomi dedant indą į ledo ir druskos mišinį, kur druska verčia ledą keisti formą (tirpti), tokiu būdu pašalinama daug šiluminės energijos iš šaldomų ledų.
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
- ↑ Wincenta Zawadzka, „Kucharka litewska“, 5-asis leidimas, Vilnius: autorės leidinys, 1874, Kujavijos Pamario skaitmeninė biblioteka, žiūrėta 2026 m. liepos 28 d.
